Norite save išbandyti miško paslaptimis ir atrakcionais apraizgytoje lauko trasoje? Tada pradėkime kelionę! Jomantų pažintinis miško takas vingiuoja Jomantų miške, Varnių girininkijoje. Šis miškas – Varnių regioninio parko dalis. Jame gausu gamtos paminklų: Jomantų ir Triliemenis ąžuolai, Jomantų akmuo, Aklaežeris (Vokštelis) – unikalus ežerėlis, kuriame dėl maitinimo ypatumų kasmet kinta vandens lygis. Pagrindinė Jomantų miško tako paskirtis – pažintinė: suteikti galimybę susipažinti su mišku, gamtos paminklais, miško gyventojais, miško nauda žmogui, miškininko specialybės darbu, ūkininkavimu miške, senosiomis tradicijomis. Tako trasa padalyta į dalis: „Miško dievų buveinė“, „Medžiofono aikštelė“ ir kt. Jei jau pavargote – stabtelėjimui įrengtos atokvėpio aikštelės.
Turbūt ne kiekvienas lankėsi name, kuriame 1850-1864 m. gyveno vyskupas, rašytojas ir visuomenės veikėjas M. Valančius. Vyskupo M.Valančiaus (Varniai) dvaro pastatas šioje vietoje pastatytas po 1680 m. didžiojo Varnių gaisro. Tapęs vyskupu M. Valančius rezidenciją iš Alsėdžių perkėlė į Varnius. Vyskupas rūpinosi ir miesto plėtra – jo iniciatyva tvarkomos gatvės, įsikūrė gydytojas, vaistinė, paštas, knygynas, suremontuojama ir vyskupų rezidencija. 1851-1855 m. šiame name gyveno vyskupo į Varnius pakviestas S.Daukantas. 1864 m. iškėlus iš Varnių vyskupystę į Kauną pastatas buvo naudojamas įvairioms paskirtims.
Keliaukime į Spigino rago pažintinį taką. Tako trasa supažindina su vienu žymiausių šalyje archeologijos paminklu – Spigino ragu ir sala. 1985 – 1986 m. atlikti Spigino rago tyrimai parodė, jog tai unikalus mezolito paminklas. Spigino rage rastos mezolito stovyklos liekanos, aptikta didelė titnago dirbinių kolekcija. Čia gyvenę žmonės savo mirusiuosius laidojo Spigino salos kalvoje. Joje aptikti 4 kapai. Trys iš jų mezolito laikotarpio, kurie pagal radiokarboninius tyrimus datuojami nuo 6660 m. pr. Kr. iki 3775 m. pr. Kr. ir vienas vėlyvojo neolito kapas, kur mirusysis palaidotas suriestas apie 2600 m. pr. Kr.
Ar teko girdėti, kad Moteraičio (Didžiųjų Burbiškių) piliakalnio, esančio Varnių seniūnijoje, Pavandenės kaime, anot padavimų, senovėje ant kalno moterys rinkdavosi į karą palydėti vyrus, o giliai po žeme buvusiuose rūsiuose krašto gynėjai slėpę nuo priešų moteris ir vaikus? Tai – žemaičių takoskyros kalvyno teritorijoje esantis ir gulinčią moterį primenantis piliakalnis. Moteraičio piliakalnis, kaip ir greta esantis Sprūdės piliakalnis, Gludo ežeras, Sklepkalnis priskiriami baltų gynybos ir kulto centrui, Medininkų žemės gynybinei-politinei sistemai.
Ir paskutinis ekskursijos tikslas – Sprūdės (Šaukštelio) piliakalnis Šaukštelio kaime, Varnių seniūnijoje. Lyg paslaptinga piramidė, paryškinanti gražiausias Žemaitijos aukštumas, primena mūsų ainių – baltų turiningą ir šlovingą praeitį kovose dėl žmogaus vietos po saule. Istorikų ir archeologų nuomone, piliakalnis priskiriamas "parako gadynei" – kovų su kryžiuočiais periodui. Čia išlikę gynybiniai grioviai, iki keturių metrų aukščio pylimų pėdsakai, atsekamas senasis įvažiavimas į pilį. Padavimai byloja, jog čia stovėjusi medinė kunigaikščio Sprūdeikio – Lietuvos karaliaus Mindaugo brolio pilis, po kuria buvo įrengti rūsiai – slėptuvės.
Atsiliepimai